Prisijungimo vardas
Slaptažodis
Atsiminti mane
[code lang='php']ber...
Ar gerai suprantu š...
nepriima, nes trupme...
kai visi teigiami ir...
www.banguotukai.efor...
man patinka Šitas p...
Cituoju IKRAS: "...
Wariuga, kai tą cre...
Nenusiziovavau nei k...
Atstumas t(6-t) skai...
Prisiregistruokite norėdami įdėti į šią kategoriją
Kažkas vyko. Jau seniai detektyvas negavo žinių nuo Neolt, senokai jam teko miklinti smegenėles, bet nuojauta kuždėjo, jog čia tik tyla prieš audrą. Ir detektyvui visai nesinorėjo atsidurti jos kelyje. Kažkada detektyvas buvo pažadėjęs sau, jog imsis tik darbų, kurie daugiausiai apmokami ir mažiausiai rizikingi, bet jam kažkodėl nepavyko laikytis to plano.
Truputį atsipūtęs Juozas užsuko į Snaigės svetainę. Po mėnesio pertraukos joje buvo nauja žinutė, kuri paaiškino Snaigės pasyvumą savosios svetainės atžvilgiu. Joje rašoma, jog mergina įsitraukus į kažkokį svarbų jai projektą.Tiesa, projekto puslapis buvo apsaugotas slaptažodžiu. Slaptažodžio algoritmas buvo kurtas ne pačios Snaigės. Ji pasimokė iš savo ankstesnių klaidų. Deja, šis algoritmas taip pat nebuvo kurtas profesionalo. Geri slaptažodžių algoritmai - tai tokie, kurie šifruoja slaptažodžius tik viena kryptimi.
Po valandėlės triūso Juozas apsižvalgė projekto puslapyje, bet šį kartą Snaigei nieko nerašė. Tokiems "slaptiems" projektas tas algoritmas gal ir visai tinkamas...
Slaptuosiuose Snaigės kataloguose Neolt rado ir dar įdomesnių dalykų - pasirodo jos serveryje įdiegta sistema, leidžianti prisijungti prie banko nuotoliniu būdu. Slaptoji frazė, kurią žinojo tik kompanijos darbuotojas arba slaptažodžių generatoriaus sudarytas simbolių rinkinys įgalindavo nustatyti saugų ryšį tarp Snaigės ir banko serverio.
Deja, slaptoji frazė buvo išties saugi ir Neolt nepavyko nieko padaryti. Ko gero jis būtų palikęs visą šį užsiėmimą, jei ne vienas failas aptiktas tarp paslėptų dokumentų. Matematika nebuvo hakerio stiprioji pusė, tačiau tapo panašu, jog tik ji gali kuo nors čia pagelbėti. Ir tai nebuvo naujiena Neolt.
"Atvažiuoju, niekur neik, atvažiuoju!",- lyg pamišęs šaukiau į telefono ragelį,-"mes tai padarėm!"
Hakeriui pakirto rankas - iššūkis, euforija ir... pasekmės. Neolt pabandė užsirūkyti, bet užsikosėjęs nuspyrė piktai cigaretę. Jis lėtai atsisėdo ir įsijungė redaktoriaus langą. Taip... euforija turės palaukti.
Buvo rytas, saulės spinduliai jau spalvino gatves, bet hakeris jau turėjo tai, ko seniai ieškojo. Jis užsirašė rūpimo asmens hash'ą. Kol kas Neolt neturėjo jokio supratimo - kam jis gali būti panaudotas.
Hakeris negalėjo skųstis. Nors naujoji jo landynė buvo neapsakomai maža, naktinis vaizdas iš 26-to aukšto atstojo viską. Nesustojančiais srautais bėginėjančios švieselės savotiškai ramino. Ir tas nuolatinis pilkas lietus, kuris lijo ne čia - kuris lijo ir lijo kažkur už lango, kaip kadaise...
Neolt stebėjo detektyvo ir Snaigės žaidimus, bet į juos nesikišo. Dabar jis buvo pasiruošęs kirsti. Daug negalvojo ir nedvejojo - net ir menkiausios dvejonės hakrio kelyje sugniuždo. Vaikščiojantys skustuvo ašmenimis negali sau to leisti. Snaigė - tai gija, silpnoji grandis apsaugos sistemoje. Silpna silpnoji grandis.
Ketvirtajame 21 amžiaus dešimtmetyje vis dar dominavo google sistema. Visą pusdienį praleido hakeris klausdamas google, kaip jis galėtų įsilaužti į Snaigės sistemą. Deja - veltui, tiesiog per mažai sistemų įdiegta jos serveryje, kurios galėtų turėti silpnas vietas.
"Gerai Snaige, paklauskim tavo sistemos, ką ji slepia nuo paieškos sistemų...",- Neolt šypsodamasis rinko komandas ir jau netrukus turėjo įdomių katalogų sąrašą. Vienas katalogas patraukė jo dėmesį. Jame buvo išties įdomių dalykų, nors tai ir buvo informacijos trupiniai, kurie kažkokiu būdu pateko į Snaigės sistemą.
Vieno failo turinys privertė jį krūptelti. Neolt nebuvo pirmas! Kvaila ir kažkada euforijoje apėmusi mintis, jog jis geriausias įsilaužėlis. Galbūt - viskas būtų buvę kitaip. Hakeris nusirašė slapyvardžius atskirdamas juos kableliais. Įdomu, kas su jais atsitiko, galbūt jis nebe vienišas klajūnas priešiškame pasaulyje...
Q1tas mėgo iššūkius. Jam nebuvo nieko maloniau, kaip įveikti kompiuterinius ar gyvus oponentus bei kopti į geriausiųjų topus. "Svaiginasi kaip kas išmano" - drėbteldavo Q1tas, jei kas nors pamėgindavo jam priekaištauti dėl laiko praleidžiamo žaidžiant kompiuterinius žaidimus. Jo manymu tai buvo daug geriau nei alkoholizmas vyraujantis provincijoje krizių laikais.
Snaigės tinklalapį jam parodė draugas. Tiesą sakant ten nebuvo nieko įdomaus, išskyrus prieš savaitę atsiradusį konkursinį žaidimą, kurio lig šiol niekam nepavyko įveikti. Išsitraukęs giros skardinę jis kaip man pasinėrė į Snaigės žaidimą, kuris, kiek prisiminė gandus, siekė pačią kompiuterinių žaidžimų aušrą.
Slaptažodžių priminimo sistemos tobulinimo maratonas tęstėsi. Ir ne tik jam. Snaigės tinklalapyje atsirado užuomina (2036.04.15), kad ji pasirengusi tobulinti tinklalapį kitose srityse. Akivaizdu, kad tame nėra didelės romantikos. Visgi Snaigė suprato detektyvo užuominą, kaip sustiprinti priminimo funkciją. Tik ar ji tinkamai ją įgyvendino?
Snaigė viską suprato. Bent jau tiek, kad reikia laikinai išjungti priminimo funkciją, kol galutinai viską išsiaiškins. Tinklalapyje atsirado tekstas, jog laikinai tik ji pati primins slaptažodžius.
Detektyvas greitai žvilgtelėjo į snaigės tinklalapio sudėtį ir vėlei pradėjo kurti tekstą nuo virtualaus gerbėjo...
Neolt dingo. Išgaravo kaip dūmas kylantis iš detektyvo pypkės. Juozo šuniukas manė, jog taip ir geriau - pagaliau šeimininko rankos nemaigė be perstojo klaviatūros ir retkarčiais pasiekdavo jo kailį. O ir pats seklys labai nesikrimto. Ramus, sukrėtimais neperpildytas darbas, pastovus ritmas - tai viskas apie ką detektyvas svajojo paskutiniuosius dešimt metų.
O ir Snaigė aptvarkiusi savo tinklalapio saugumą dingo iš akiračio... Viskas ką detektyvas galėjo pamatyti - tai tik Snaigės tinklalapio naujienos, kurias ji rašė labai retai. Pirštas nevalingai siektelėjo klaviatūros F5 mygtuką. Juozas sustingo it medžioklinis šuo užuodęs auką. Tinklalapyje atsirado naujiena (datuota: 2036.04.14), kurioje Snaigė rašė, jog suprogramavo slaptažodžio priminimo funkciją.
Šį kartą šuniukui nebereikėjo ilgai laukti - kelios minutės tarškesio klaviatūra ir šeimininko ranka vėlei pasinėrė į jo gaurus. Nors ne ilgam - šeimininkas vėlei pradėjo kažką rašyti...
Kai tamsa apgaubia šį miestą - jis tampa pabaisa tykančia savo aukos už kiekvieno kampo. Požeminėse perėjos, gatvėse ir virtualioje erdvėje. Deja - tai vienintelis paros metas, kai Neolt gali kvėpuoti. Galbūt jis pats ir yra viena iš šio miesto pabaisų. Turėtų būti. Ir šianakt jo auka taps snaigė...
Detektyvas be tikslo spoksojo į atbundančią pavasarinę gamtą ir mėgavosi kiekviena laisvo sekmadienio akimirka. Nuolatinė nervinė įtampa slegianti daugelį buitinių bylų, kurias jam reikėdavo tirti savaitės bėgyje toli gražu nepriminė egzotiškų Šerloko Holmso nuotykių. Šią visiško atsipalaidavimo akimirką netikėtai suzvimbė mobilusis telefonas. Atėjusi žinutė skelbė jog į el. paštą atėjo Neolt laiškas. Juozas luktelėjo penkias minutes begalvodamas ar elektroniniai laiškai turi teisę trikdyti jo sekmadienį, pakilo ir nuėjo prie kompiuterio.
Šiandien Juozas pastebėjo, jog Snaigė sugalvojo padaryti dinaminę svetainę ir įdėjo svečių knygą. Be abejo - to buvo galima tikėtis. Niekam neįdomu kurti svetainę šiaip sau, norisi sužinoti ką kiti žmonės apie svetainę ir jos kūrėją galvoja. Kartais žmonės pačioje pradžioje tiesiog neįsisamonina, kad svetainė jiems yra išraiškos forma į kurią norisi sulaukti atsako.
Atsakymo Snaigei ilgai laukti nereikėjo. Svečių knygoje puikavosi toks įrašas...
« PradžiaAnkstesnis123TolesnisPabaiga »
Puslapis 1 iš 3 5101520253050100Visi