Pantera (juodoji pantera) yra antrasis leopardo pavadinimas. Dažniausiai taip vadinami juodą kailį turintys leopardai. Juoda spalva ne visada būna vientisa. Juodame panteros kailyje kartais galima įžvelgti vos pastebimas leopardui būdingas dėmes. Leopardo jauniklių vadoje neretai vienas iš trijų jauniklių būna juodos spalvos.

Pantera kartais yra vadinamas ir artimas leopardo giminaitis Pietų Amerikos žemyne – jaguaras.

Genetinis, dažniausiai tarp laukinių stambiųjų kačių pasitaikantis kailio spalvos pokytis į juodą spalvą vadinamas melanizmu.

Melanizmo atvejų didžiųjų kačių pošeimyje (Pantherinae) pasitaiko ir dažniau. Gamtoje yra sutinkami juodieji jaguarai, ypač jų gausu Javos saloje. Teigiama, kad juodo kailio atstovų itin retai pasitaiko ir tarp pumų. Tačiau yra abejojančių šio fakto tikrumu.

Juoda spalva katinų kailyje – bene gausiausia spalvinė mutacija. Tačiau laukinių kačių kailis gali įgyti ir kitus neįprastus spalvų derinius. Pavyzdžiui, plėšrūnai su baltu kailiu, dar vadinami albinosais, pasitaiko ir panterų gentyje. Tačiau žymiai rečiau, nei juodi jų gentainiai.

Kėdainių herbas – skydas nuskeltas iš dešinės į du laukus:mėlyną (priekiniame lauke) ir auksinį. Mėlyname lauke sidabrinė pasaga su trimis auksiniais kryžiais. Ją, iš auksinio lauko, įsiterpusi į mėlynajį lauką, laiko juoda erelio koja su juodu sparnu.

Raudoname herbo skyde vaizduojamas aukso spalvos siužetas: trys bokštai (centrinis aukštesnis, šoniniai žemesni), laivas ir keturios penkiakampės žvaigždės virš bokštų.

Varėnos herbas:  mėlyname lauke auksinė bitė virš šešių (2-1-2-1) viržių žiedų sidabriniais vainiklapiais ir auksiniais taurėlapiais.

Varėnos miesto herbas buvo sukurtas1969 m. kovo 24 d. Respublikinė heraldikos komisija pritarė dailininko Kęstučio Gvaldos ir prof. Česlovo Kudabos idėjai, kad Varėnos herbe vertėtų pavaizduoti senas šio krašto bitininkystės tradicijas.