koala00 Koala (Phascolarctos cinereus), arba sterblinis lokys – tai vienas žymiausių Australijos sterblinių gyvūnų. Iš išvaizdos jis panašus į žaislinį pliušinį lokiuką – kresnas kūnas, didelė galva, didžiulės gauruotos ausys. Plaukai – ilgi, tankūs, pilkos pelenų spalvos. Koala nebūna daugiau kaip 60 - 80 cm ilgio ir 11 kg svorio (patelės šiek tiek mažesnės). Patinai dauginimuisi subręsta 3-4, patelės - 2-3 gyvenimo metais. Gyvena pavieniui, po du sueina tik poravimosi laikotarpiu. Gyvena apie 15-20 metų.

Koala gyvena aukštai medžiuose, eukaliptų viršūnėse. Savo stipriomis priekinėmis letenomis ji tvirtai apkabina medžio kamieną, susmeigdama į žievę aštrius nagus, o užpakalines traukia į viršų, judėdama mažais greitais šuoliukais. Koala yra sutemų gyvūnas. Dieną jis miega, pasislėpęs tankioje medžio viršūnės lapijoje, o naktį neskubėdamas laipioja medžiais, ieškodamas savo vienintelio maisto – tam tikrų rūšių eukaliptų lapų.

Per ilgą evoliucijos laikotarpį koalai išsivystė skruostų maišeliai, kuriuose ji kaupia ir saugo maistą. Koalos virškinimo traktas sudarytas taip, kad ji gali misti tik eukaliptų lapais. Be to, ji ėda tik 20 iš 300 šio medžio rūšių, išrinkdama vien jaunus lapus. Šis žvėrelis visiškai negeria, visą reikalingą vandenį jis gauna su maistu. Per dieną koala suėda 500-1000g lapų. Tai gana didelis kiekis, todėl šie gyvūnai priversti nuolat ieškotis maisto. Šiandien opiausia saugomų teritorijų ir zoologijos sodų problema yra koalų maitinimas – kaip užtikrinti pakankamą kiekį atitinkamos eukaliptų rūšies lapų.

 Koalų poravimosi laikotarpis trunka nuo gruodžio iki kovo mėnesio. Koalos poruojasi naktį, tupėdamos medžių viršūnėse ir skleisdamos specifinius garsus, primenančius kriuksėjimą ir knarkimą. Nėštumas trunka 35 dienas, patelė atsiveda tik vieną jauniklį. Ką tik gimęs lokiukas koala būna vos pupos dydžio ir sveria 0,3 gramo, jis aklas ir visiškai plikas. Jo užpakalinės letenėlės dar nevisiškai susiformavusios, tačiau priekinės letenėlės ir nagai jau gerai išsivystę. Jais kabindamasis jauniklis instinktyviai ropoja į motinos sterblę, kuri, skirtingai nei kitų sterblinių gyvūnų, atsiveria žemyn, taigi sterblės anga yra žemės link, tačiau lokiukas niekada neiškrenta. Mažylis motinos sterblėje praleidžia iki 6 mėnesių, per kuriuos gerokai paauga. Pirmuosius 5 mėnesius jis minta motinos pienu, vėliau maitinasi pusiau suvirškintu maistu, kurį išskiria motinos organizmas.

  Sulaukęs 6 mėn. jauniklis pirmą kartą išlenda iš sterblės ir užsiropščia motinai ant nugaros.
  Dar po trijų mėnesių jauniklis jau gali ėsti savarankiškai. Lokiukai lieka su motina iki kito poravimosi. Koalos glaudžiai bendrauja su savo mažyliu, jį noriai nešioja ant nugaros tol, kol jis tampa savarankiškas.

Koalos paplitę Australijos teritorijoje, Kvinsilendo, Naujojo Pietų Velso, Viktorijos valstijose ir pietinės Australijos dalies pakrantėse. Tai yra itin saugomas gyvūnas. Didžiausios saugomos teritorijos yra Viktorijoje ir Kvinslende. Pietų Australijoje koalos buvo visiškai išnaikintos, todėl vėliau buvo įvežtos pakartotinai.

Leave your comments

Post comment as a guest

0
Go to top