eifelis

Eifelio bokštas buvo pastatytas šimtosioms Prancūzijos revoliucijos metinėms, kurios buvo pažymėtos milžiniška paroda Paryžiuje "Exposition Universale". Geriausią idėją pateikė inžinierius Giustavas Eifelis, tuo metu jau gerai žinomas kaip kaliosios geležies specialistas. Mintį apie bokštą jam pasiūlė du jo inžinerinės kompanijos jaunesnieji tarnautojai Morisas Keklenas ir Emilis Nužjė, kurie padarė pradinius apskaičiavimus. Eifelis perteikė idėją parodos organizatoriams ir įtikino juos palaikyti projektą. Gustave Eiffel

Tikslas buvo pastatyti aukščiausią pasaulyje statinį, 300 m. aukščio. Tuo metu aukščiausio pastato rekordas priklausė Džordžo Vašingtono paminklui Kolumbijos federacinėje apygardoje Vašingtone - 168,85 m aukščio akmeniniam obeliskui. Aukščiausias senovinis statinys buvo 147 m aukščio Didžioji Cheopso piramidė. Eifelis taikėsi pastatyti beveik dvigubai aukštesnį statinį už bet kokį iki tol buvusį.

Pagal projektą bokštas turėjo būti sukonstruotas iš kaliosios geležies briaunų, sujungtų kniedėmis ir besiremiančių į masyvų mūro pamatą.Bokštą projektavo 50-ties inžinierių komanda, vadovaujama paties Eifelio.

Tikra bokšto statyba prasidėjo 1887 m. sausį. Pamatams suformuoti 15,2 m aukščio, 6,7 m pločio plieniniai kesonai buvo pripildyti betono ir nuleisti į 2,2 m gylį grunte. Birželio pabaigoje virš jų ėmė kilti kaliosios geležies konstrukcija. Atskiri jos komponentai buvo keliami kranais. Surenkamosios konstrukcijos dalys buvo taip tiksliai pagamintos, kad net bokštui iškilus į 50 m. aukštį virš žemės paviršiaus, labai tiksliai atitiko viena kitą. Tai buvo ypač svarbu, nes kaliosios geležies negalima virinti, atskiros detalės turėjo būti sujungiamos kniedėmis. Kai jau buvo baigta statyti pirmoji platforma (1888 m. balandžio 1 d.), ant jos buvo užkelti kranai.

EifelisDarbai nenutrūkstamai tęsėsi visus 1888 metus ir kitų metų kovo pabaigoje bokštas pasiekė savo pilną aukštį. Bokštas svėrė 9547 tonas ir buvo sudarytas iš 18000 surenkamųjų dalių, tarpusavyje sujungtų 2,5 milijono kniedžių. Darbo jėgą sudarė tik 230 vyrų, iš kurių 100 dirbo prie detalių gamybos, o 130 dirbo jų surinkimo vietoje. Verta pažymėti, kad per visą bokšto statybos procesą nežuvo nė vienas žmogus.

Galutinis bokšto aukštis buvo 301,75 m ar truputį daugiau karštu oru, kuomet geležis išsiplečia ir bokštas paauga dar 17,5 cm. Dar keletas duomenų:

  • Aukštis iki 1-o aukšto - 57 m.
  • Aukštis iki 2-o aukšto - 115 m.
  • Aukštis iki 3-o aukšto - 276 m.
  • Aukštis kartu su televizijos antena - 320,7 m.
  • Maksimalus viršūnės svyravimas - 12 cm.
  • Apšvietimui panaudoti 352 prožektoriai po 1000 W.

Tačiau dabar šis bokštas išsiskiria iš kitų statinių ne aukščiu, o konstrukcijos ypatybėmis.

Aukščiausi dabartiniai statiniai:

  • Kanados nacionalinės televizijos bokštas - 554 m.
  • Ostankino televizijos bokštas - 533 m.
  • Sirso bokštas - 432,8 m.
  • Pasaulinės prekybos centras (2001 m. sugriautas teroristų) - 412 m.
  • Niujorko valstijos dangoraižis - 381 m.
  • Eifelio bokštas - 301,75 m.
  • Didžioji Cheopso piramidė - 147 m.
  • Tarp šių statinių galima įterpti ir Vilniaus televizijos bokštą, kurio aukštis - 326,5 m.

Leave your comments

Post comment as a guest

0
Go to top