antarktida

 

Antarktida - penktas pagal dydį iš septynių Žemės kontinentų, labiausiai nutolęs į Pietus, šalčiausias, labiausiai vėjuotas, nuošaliausias ir mažiausiai ištyrinėtas žemynas, kuris supa Pietų ašigalį. Beveik visa padengta ledu, Antarktida neturi pastovios žmonių populiacijos. Žemyną skalauja Antarkties (Pietų) vandenynas, kurį sudaro pietinės Atlanto, Ramiojo ir Indijos vandenynų dalys, tačiau Antarkties vandenynas dažnai laikomas kaip atskiras vandenynas dėl žemesnės jo vandens temperatūros ir mažesnio druskingumo. Žodis Antarktida arba Antarktika reiškia "priešingas Arktikai", šiauriausiam Žemės taškui. Oro temperatūra žemyno gilumoje žiemą nukrenta iki -80°C, o vasarą pakyla tik iki -30°C. Šilčiausi pakrančių regionai vasarą įšyla iki 0°C.
     Ši aplinka ekstremaliausia ir sudėtingiausia bet kokio organizmo išgyvenimui, tačiau ir šiame kontinente galima aptikti gyvybės, kuri prisitaikė prie šių atšiaurių klimato sąlygų. Antarkties vandenynas knibždėte knibžda įvairios gyvūnijos, visa kuri tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso nuo paviršinių vandenų fitoplanktono. Zooplanktonas (krilis, medūzos, žuvų lervos, lervinės jūrų žvaigždžių formos, šeriuotieji kirminai, anemonai, moliuskai ir kt.) minta fitoplanktonu. Tuo tarpu zooplanktonas yra maisto šaltinis žuvims ir galvakojams moliuskams, kurių Antarktikos vandenyse yra labai daug. Koncentruoti zooplanktono (ypač krilio ir jaunų žuvų) spiečiai kartu su didesnėmis žuvimis (ypač Notothenoidea šeimos) ir galvakojais yra pagrindinis ruonių, banginių ir jūros paukščių maistas.
     Antarktidoje gyvenančios žuvys ir galvakojai (kalmarai, aštuonkojai), kuriais dažniausiai maitinasi kiti Antarktidos gyventojai:

  • Kalmarai būna nuo 15 cm.(Brachioteuthis) iki 4 m. (Mesonychoteuthis) ilgio.
  • Aštuonkojų fauna mažai žinoma, tačiau be abejo yra daug šių galvakojų rūšių, nors mokslas jų iki galo dar neištyrė.
  • Pati didžiausia žuvų populiacija - Antarktidos menkės (Notothenioids) (neturi nieko bendro su mums žinoma menke).
  • Gilesniuose vandenyse gyvena žuvys-sraigės(Liparidae) ir unguriai-išsipūtėliai (Zoarcidae).
  • Channichyidae arba ledžuvė - tai vienintelė žuvies rūšis neturinti kraujo pigmento (hemoglobino).
  • Ledinė skumbrė (Champsocephalus gunnari), taip pat ir Patagonijos dantžuvė (Dissostichus eleginoides) - komercinei prekybai gaudomos žuvys.


Paukščiai:

  • Pingvinai - paukščiai prisitaikę prie jūrinio gyvenimo. Jų tankios plunksnos visiškai nepraleidžia vandens, o storas riebalų sluoksnis apsaugo nuo šalčio. Didžiausios pingvinų kolonijos gyvena Antarktidos pakrantėse ir netoli esančiose salose. Gentoo (Pygoscelis papua) (gyvena salose), Adelės (Pygoscelis adeliae) (Antarktidos pakrantėje) pingvinai Antarktidoje apsigyvena pavasarį. Migruojantys pingvinai macaroni (Eudyptes chrysolophus) ir uolalaipiai (Eudyptes chrysocome) gyvena salose. Karališkieji pingvinai (Aptenodytes patagonicus) taip pat gyvena salose,didelėmis kolonijomis. Imperatoriškieji pingvinai (Aptenodytes forsteri) gyvena kolonijomis ant ledo lyčių, netoli Antarktidos pakrantės. Pagrindinis pingvinų maistas-žuvis, kalmarai ir vėžiagyviai.
  • Albatrosai - didžiausi iš jūrinių paukščių. Išskleistų sparnų ilgis siekia iki 3 m. svoris viršija 12 kg. Gyvena gana ilgai - apie 60 metų, bet dėl mažo reproduktyvumo baigia išnykti. Ieškodami maisto albatrosai nuskrenda milžiniškus atstumus - iki 10000 km. per 10-20 dienų. Maitinasi žuvimi, kalmarais ir vėžiagyviais.
  • Audrapaukščiai (Pagodroma nivea) kaip ir albatrosai maitinasi žuvimi, kalmarais ir vėžiagyviais, bet kai kurios rūšys maitinasi kitų paukščių kiaušiniais bei paukščiukais.
  • Žuvėdros plėšikės (Catharacta maccormicki) plačiai paplitusios Antarktidoje. Šie paukščiai dar vadinami "valytojais", kadangi maitinasi ne tik žuvimi, bet ir kitais paukščiais, jų kiaušiniais bei paukščiukais, o taip pat ir dvėseliena.
  • Prie Antarktidos paukščių taip pat priskiriami kirai, žuvėdros, kormoranai, kalviukai, pelikanai.

     Atšiaurus Antarktidos klimatas ir negausi augalija leidžia išsilaikyti tik mikroskopiniams gyviams ir primityviems vabzdžiams:

  • Pirmuonys, kirminai, erkės ir kiti smulkiausi bestuburiai gyvena drėgname dirvožemyje.
  • Besparniai mašalai, kurie užauga iki 12 mm ilgio, yra didžiausi sausumos gyvūnai Antarktidoje.

     Čia nėra natūraliai besiveisiančių žinduolių, roplių ar amfibijų.
     Pakrantėse ir salose aptinkami banginiai ir ruoniai. Banginiai skirstomi į dvi grupes - dantytieji ir ūsuotieji. Prie dantytųjų priskiriami kašalotai (Physeter macrocephalus), keletas delfinų rūšių, pvz., jūrų kiaulės. Prie ūsuotųjų priskiriami mėlynieji banginiai (Balaenoptera musculus) ir kupriai (Megaptera novaeangliae).
     Aptinkami ir dviejų tipų ruoniai: tikrieji ir kailiniai (Arctocephalus gazella), kurie prilyginami jūrų liūtams. Pagrindinis ruonių maistas yra žuvis. Storas ruonių poodinis sluoksnis veikia kaip maisto atsargų ir šilumos šaltinis. Dauguma ruonių turi kailio sluoksnį, kuris apsaugo juos nuo šalčio būnant sausumoje.
     Didžioji Antarktidos dalis padengta ledo ir sniego sluoksniu ir tik 1% sausumos yra galimybė augti augalams. Nėra jokių medžių ar krūmų, o tik dvi žydinčių augalų rūšys - Antarktidos plaukinė žolė (Deschampsia antarktica) ir Antarktidos perlinė jonažolė(Colobanthus quitensis). Taip pat apie 100 samanų rūšių, 25 rūšių kerpsamanių, 300-400 rūšių kerpių ir 20 rūšių makrogrybų.

Leave your comments

Post comment as a guest

0

People in this conversation

Go to top