Kad vanduo gesina ugnį buvo žinoma jau senų senovėje. II a. pr. Kr. egiptiečiai gaisrams gesinti naudodavo rankines medines vandens pompas. Odinė laistymo žarna buvo išrasta Olandijoje 1600 m. O pirmoji ugniagesių tarnyba atsirado JAV, Bostone 1680 m. Gaisrininkai gaisrus gesindavo vienas kitam iš rankų į rankas perduodami kibirus su vandeniu.Minima, kad patį pirmąjį gesintuvą 1722 m. užpatentavo prancūzas C. Hopffer, tačiau tai buvo tik dabartinio gesintuvo prototipas - rankomis sukama mašina, iš kurios pompomis išstumiamas vanduo.
Beveik prieš 5000 metų, senovės Egipte, kaip popierius buvo naudojamas perdirbtas Papiruso augalas. Papiruso augalo minkštimas būdavo išmirkomas vandenyje, paskui suslegiamas kartu su šio augalo sėklomis, vėliau išdžiovinamas. Augalo sultys sutvirtindavo šią masę ir gaudavosi rašymui tinkama kieta medžiaga.
Europoje, iki popieriaus atsiradimo, rašymui būdavo naudojama mažai apdirbta avies ar jaučio oda - pergamentas. Oda būdavo kalkinima plaukams pašalinti ir suploninamas dermos sluoksnis. Taip paruošta pergamentui gauti oda būdavo ištempiama ant rėmo ir paliekama išdžiūti. Išdžiūvus ant tokios odos buvo galima rašyti.